Mintys apie mirtį

Mes nepasirenkame, kada gimti ir kada mirti, užtat pasirenkame, kaip. (Poetas Tomas Taškauskas)

Žmogus miršta du kartus: pirmą kartą biologine mirtimi, antrą kartą – kai jo vardas ištariamas paskutinį kartą. (Archeologė Justina Kozakaitė)

Apie mirusiuosius įprasta sakyti, kad jie išėjo.Veikiausiai taip lengviau, ypač tada, kai skauda, kai sunku patikėti, kai viliesi, kad čia tik blogas sapnas, iš kurio nubusi. Tačiau kartu ir norisi priešintis visoms toms kalboms apie išėjimą. Išėjo, bet mūsų nepaliko. Juk mirusieji lieka su mumis arba tiksliau per mus, jei nepamirštame, jei kasdienybės keliuose susimąstome, o ką jie dabar mums patartų, jei tęsiame jų darbus, jei toliau siekiame kartu pagimdytų svajonių, jei paprasčiausiai gyvename taip, kad nebūtų gėda pažvelgti jiems į akis. Juk aš esu ir dalelė to, kuris save man dovanojo per bičiulystę, asmeninį pavyzdį. Kaip lygiai gal ir aš kažkada liksiu per kitą, kuriam šiandien atsiveriu. (Publicistas Donatas Puslys)

Paskutinę dieną dažniausiai gailiesi, kad ji – paskutinė. Tiek daug būtum nuveikęs, pasirinkęs tą ar aną, pasakęs ir nutylėjęs, atsisveikinęs ir vėl pradėjęs gyventi… Tačiau dėl to ta diena mažiau paskutine netampa. (Poetas ir publicistas Antanas Šimkus)

Ar bijau mirties? Meluočiau, jei atsakyčiau, kad ne, ir netiesą sakyčiau, jei tarčiau, kad bijau. Suktas klausimas. Kiekvienas žmogus, kaip ir kitas gyvis, yra fiziologinis padaras, turintis nuo jo išprotavimų nepriklausančią, natūralią, gautą iš gamtos skausmo, kentėjimų ir mirties vengimo reakciją. Kai pradedi dusti, išsigąsti, nes trūksta oro. Bet žiūrint iš metafizikos taško, jei esi tikintis, tai tos mirties ir nėra, nes esi gavęs pažadą – jei nenužudei savo sielos, gausi atlygį – amžinąjį gyvenimą. Paprasčiau tariant, tavo dvasiai nieko neatsitiks. Taigi visiškai nėra ko bijoti, ir tai guodžia. Dabar gyvenu aiškiai supratęs vieną mintį, kad svarbiausias dalykas yra stengtis išsaugoti švarią ir šviesią dvasią. Man tai ir yra gyvenimo ir kūrybos gilioji prasmė. O ar mes sodiname medžius, ar žiedžiame puodus, ar auginame vaikus, ar rašome eilėraščius, tai neesminis skirtumas, jei tą darome nemeluodami nei kitiems, nei patiems sau. (Poetas Liudvikas Jakimavičius)

Mirties baimė turbūt neišvengiama. Kiekvienas žmogus nešioja savyje tą baimę. Galbūt ji pasąmonėje, galbūt užslėpta, bet yra. Kita vertus, žmogus labai trokšta mirties. Atrodo, parodoksalu, bet jokio paradokso čia nėra. Visada egzistuoja prieštaraujančios, tarpusavyje kovojančios jėgos: gyvybės išsaugojimo instinktas - mirties instinktas. Žmogus troška mirties, tik sau šito neprisipažįsta. (Aktorius Regimantas Adomaitis)

Norėčiau, kad Dievas būtų, nes tada turėčiau viltį, kad kokiu nors pavidalu būsiu ir po mirties. Bet jeigu Dievas yra teisėjas, tai gal geriau Jo nebūtų. (Dailininkas Mikalojus Vilutis)

Gyvenimas yra tik mirksnis tarp praeities ir ateities. Kai atsiduri tame mirksnyje ir pasižiūri, kad priekyje vis mažiau siluetų, o už nugaros – vis daugiau kauburėlių, supranti, kad nugyvenai ilgą gyvenimą. Ir ten, kur tie visi kauburėliai, jau, ko gero, linksmiau, nes ten visi tau artimiausi žmonės. (Meteorologė Audronė Galvonaitė)

Ak, mirtis visada yra bjaurus, kvailas ir nelauktas dalykas, net jei gyvenai tarpais lengvabūdiškai ir neatsakingai, net jei mėgai vaikščioti tiltų turėklais!.. (Poetas Bronius Ribokas)

Tiesa sustingsta mirštančiojo, išeinančiojo lūpose… Jis norėtų kažką apie tiesą pasakyti, bet ji sustingo jo lūpose. (Teatro režisierius Rimas Tuminas)

Nepaprastai sunku gražiai numirti, tai didelis menas. Svarbiausia – reikia suspėti viską padaryti, kad išeičiau iš šio pasaulio visus mylėdamas, visiems atleisdamas ir kad man visi atleistų. (Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas)

Visi mes kada nors mirsime, bet aš tai labiausiai. (Rašytojas, žurnalistas Marijus Gailius)

Kuo dažniau susimąstai apie mirtį, tuo kokybiškiau gali gyventi. Kai suvoki visa ko laikinumą, labiau brangini tai, kas yra. Mirties suvokimas – didysis gyvenimo mokytojas. (Psichologė Aistės Diržytė)

Mylėjau gyvenimą, tad mylėsiu ir mirtį. (Indų rašytojas Rabindranath Tagore)

Šiame pasaulyje neišvengiami yra tiktai mirtis ir mokesčiai. (JAV politikas ir mokslininkas Benjamin Franklin)

Tu miršti, bet ne viskas miršta kartu su tavimi. Tu palieki žinutę butelyje. (Italų rašytojas Umberto Eco)

Kas žino, o gal gyvenimas tėra tik mirimas, o mirimas — bus gyvenimas. (Senovės graikų dramaturgas Euripides)

Nesubrendęs žmogus pasižymi tuo, kad jis pasiryžęs dėl kilnaus tikslo numirti, tuo tarpu subrendęs žmogus pasiryžęs tam tikslui paskirti visą gyvenimą. (Amerikiečių rašytojas Jerome David Salinger)

Dar būdamas vaikas nustojau bijoti mirties. Mirtis man teikė saugumą, nes buvo dabartyje. Nuolat. Kur gyvenimas, ten mirtis. Tai mane ramino. Priimdamas mirtį, mokausi žengti per šį pasaulį, mokausi gyventi. Mes tik svečiai žemėje. (Vokiečių rašytojas Jose FA Oliver)

Apie mirtį niekas nežino, ar kartais ji nėra visų didžiausias gėris, bet žmonės jos bijo, tarsi žinotų, kad ji yra didžiausias blogis. (Graikų filosofas Socrates)

Baisiausia blogybė - mirtis - nieko nereiškia, nes, kol mes gyvename, mirties dar nėra, o kai mirtis ateina, tada mūsų jau nebėra. (Senovės graikų filosofas Epicurus)

Blogiausia mirtyje tai, kad čia dar esi, o čia tavęs nebėra... (Portugalų rašytojas Jose Saramago)

Svarbu ne kaip žmogus miršta, o kaip jis gyvena. Kas ta mirties valandėlė, ji juk tokia trumpa. (Anglų rašytojas Samuel Johnson)

Jei nebūtų mirties, gyvenimas mums neatrodytų toks gražus. (Rusų rašytojas ir dramaturgas Nikolai Gogol)

Vienintelis dalykas, apie kurį verta galvoti, ir tai supratau savo gyvenimo kelio gale, yra mirtis. (Italų rašytojas Umberto Eco)

Visko bijote kaip mirtingi, bet visko trokštate kaip nemirtingi. (Romėnų filosofas ir politikas Lucius Annaeus Seneca)

Gamta sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės. (Vokiečių rašytojas Johann Wolfgang von Goethe)

Mirtis baisi, bet dar baisiau būtų suvokti, kad gyvensi amžinai ir niekada nemirsi. (Rusų rašytojas Anton Chekhov)