Mama nelaikė pririšusi, leido man pačiai priimti sprendimus, net ir abejodama jų teisingumu. Manau, tai išmoko prisiimti atsakomybę pačiai už savo gyvenimą. Tačiau svarbu žinoti, jausti, kad Mama visada yra tavo saugioji vieta. (Baleto šokėja ir choreografė Auksė Mikalajūnaitė-Osadčenko)

Šeimos santykiai yra bendrystė – kai man sekasi, tai ir tau sekasi, kai man sunku, tai ir tau sunku. (Psichologė Lina Dirmotė - Vėželienė)

Kai laiminga šeima, laimingas ir aš. (Renginių vedėjas Tadas Rimgaila)

Matydamas vaikų akis ir girdėdamas jų juoką jaučiu Dievo alsavimą… (Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas)

Vaiko protas primena žibintą – jis apšviečia viską aplink. (Amerikiečių raidos psichologė Alison Gopnik)

Pats geriausias kelias žmonėms, prikaupusiems per daug neigiamų emocijų – tiesiog prisiminti, kas buvo vaikystėje. Aš nežinau nė vieno žmogaus, kuris neturėtų nė vieno gero vaikystės prisiminimo. Kažkaip tada mokėdavome džiaugtis. (Dainininkė Jurga Šeduikytė)

 

Naujagimiai dar kvepia dangumi. (Žindymo konsultantė Rima Kurtinaitienė)

Pirmasis motinos bučkis vaiką išmoko meilės. (Italų visuomeninis veikėjas Giuseppe Mazzini)

Yra pasaulyje tik viena visai nesavimeiliška, tyra, dieviška meilė — tai motinos meilė. (Vokiečių rašytojas ir egiptologas Georg Ebers)

Būti tėvu reiškia paruošti pasauliui žmogų. (Smuikininkas Vilhelmas Čepinskis)

Tėvystėje yra užprogramuota kaltė. Ji yra neatsiejamas rūpesčio priedas. Kažkas, ko mes nelabai galime valdyti. Supranti, kad nieko blogo nepadarei, o vis tiek jauti pasąmoninę kaltę. Mes mylime savo vaikus, bijome dėl jų, visąlaik galvojame, kad per mažai jiems duodame, per mažai rūpinamės. (Rašytojas Marius Ivaškevičius)

Visi svečiai atneša namams laimės - vieni ateidami, kiti išeidami. (Kiniečių filosofas Konfucijus)

Geriausiai vyrą pažinsi pasiklausęs, kaip jis jis kalba apie moterį. (Menininkė Nomeda Marčėnaitė)

Sulaukęs savojo rudens ne vienas atsigręžiame atgal ir perkainojame gyvenimo derlių. Kas buvo svarbu anksčiau, nebūtinai rūpės dabar. Atsiranda daugiau laisvo laiko, išminties, kantrybės, atsiranda noras tuo dalintis su mums brangiais žmonėmis. Tad ar atrasime ką nors svarbiau už anūkus – tuos, kurie ateina mūsų pratęsti, tuos, į kurių mažas širdeles ir protus norėtųsi berti brandžias mūsų patirties sėklas? (Psichologė Aušra Kurienė)