Žiniasklaida aiškina masėms, o rašytojo žodis kiek kitoks, eina gelmėn, jis gali užčiuopti subtilesnių virpesių, bet tai jau kreipimasis ne į plačiąją auditoriją, o į asmenį. Rašytojas kalba kaip asmenybė asmenybei. (Poetas Antanas A. Jonynas)

Tik literatūra yra pajėgi leisti mums įsiskverbti į kitos būtybės gyvenimą, suprasti jų veikimo priežastis, dalintis jausmais, patirti jų likimą. (Lenkų rašytoja Olga Tokarczuk)

Mokykla, tai vieta, kur įvyksta visos mūsų gyvenimo patirtys. Pyktis, pagieža, įsimylėjimas ar liūdesys – visas šias emocijas žmonės labai koncentruotai patiria mokykloje. (Dramaturgas Augustas Sireikis)

Vaikus visų pirma reikia sudominti ir uždegti, tik tada galima siekti rezultatų. Tai labai sudėtinga, nes visi žmonės yra labai skirtingi ir prie kiekvieno mokinio reikia prisitaikyti. Mokytojas turėtų būti autoritetas, bet tuo pačiu ir draugas, pakankamai reiklus, bet tuo pačiu supratingas ir jautrus. Šis darbas reikalauja neišsenkamos kantrybės ir sumanumo. (Kontrabosininkas Donatas Butkevičius)

Mokslams reikia daug pastangų. Man visada eiti į priekį padėjo mintis, kad, norint tapti geresne savo paties versija, reikia nuolat tobulėti. Įsisąmoninus tai, motyvacija ateina savaime. O kai pradedi daryti ir žinai, dėl ko darai, kyla noras daryti dar daugiau. Tik reguliarus darbas duoda rezultatų – per veiksmą atsiranda ir apetitas. (Pianistas Darius Mažintas)

Kiekviename gamtos moksle esama tiek tiesos, kiek esama matematikos. (Vokiečių filosofas Immanuel Kant)

Žmogaus istorija siekia tik pusantro milijono metų, tačiau jis nuolat kursto karo ugnį, griauna ką sukūręs, nuodija vandenį bei orą ir yra priartinęs planetą prie katastrofos slenksčio. Jis apdovanotas protu, tačiau turėdamas tokį stebuklingą instrumentą, juo nesinaudoja. Kam jis jam pagaliau? Geriau Dievas ar gamta galėjo blusai jį suteikt. (Architektas Ričardas Stulpinas)

Aš nesu tipiškas mokytojas, net nežinau, ar galiu save vadinti mokytoju. Mano metodika yra apnuoginti kažkokį nervą, atvirumą, duoti galimybę tikrai atsidavusiai, pasiaukojamai ką nors daryti deginant savo nereikalingą sukauptą antsvorį – ir smegenų, ir pilvo, ir naudojimosi savo aistromis, visais dalykais, kurie iš esmės labai reikalingi, bet juos būtina tramdyti ir valdyti. Tų dalykų sandūroje ir atsiranda kūrybinis degimas, polėkis, aistra ir jėga. (Teatro režisierius Jonas Vaitkus)