Juk tai nesutaikomi dalykai, kai vienus pareiga šaukia kraujo lieti, o kiti degtinės upelius lieja, patys juose skęsta ir mūsų tėvynę skandina! (Kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas)

Puikybė yra sunkiausiai pagydoma ir pavojingiausia žmogaus yda. Ne veltui yra sakoma, kad puikybė miršta valanda vėliau, nei pats žmogus. (Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius)

Bėda ta, kad iš tikrųjų neįmanoma apsisaugoti nuo pasaulio blogio ir pavojų. Jeigu laimę supranti vien kaip sugebėjimą išvengti visokių negerų dalykų, jos niekada ir nepatiri. (Vertėja ir rašytoja Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė)

Žmogui būdingas siekis sužinoti tai, kas nežinoma, patirti, suprasti, bet kartu – klasifikuoti, surūšiuoti, o galbūt ir nurašyti, jeigu negali suprasti ir atpažinti – tai gal tada ir sunaikinti? (Menotyrininkas Audrius Novickas)

Žmonija turi labai konkretų kelią. Žmogus yra tai, kas turi būti įveikta. Žmogus ir žmonija turi nuolat save įveikti: savo ribotumą, savo silpnybes. Ir, beje, kelias į žvaigždes – kaip ir bet koks išėjimas už ribų, už horizonto – labai smarkiai su tuo susijęs. Žmonija visada turi judėti už horizonto, kitaip mes liaujamės būti patys savimi. Mūsų geriausi bruožai pasireiškia, kai esame paieškose, kai mes odisėjoje. Judėdami tolyn už horizonto, atrandame savo esmę giliai viduje. Tokia žmogaus odisėjos prasmė. Nes žmogus – visa žmonija gyvena tarsi ant eskalatoriaus, nuolat važiuojančio žemyn. Taip sukurtas šis mūsų pasaulis. Netgi norėdamas likti savo vietoje turi judėti, o jeigu nori dar ir kilti, tobulėti – iš viso pastangų reikia įdėti labai daug. (Ukrainiečių politikas ir psichologas Oleksiy Arestovych)

Nuolaidžiautojas yra tas, kuris matina krokodilą, vildamasis, kad taip žvėris jį suės paskutinį. (Britų politikas Winston Churchill)

Tolerancija yra veikimas, o ne abejingumas. (Dvasininkas Tomas Šernas)

Kas sutrumpina man laiką? Darbas. O kas neapsakomai jį prailgina? Tinginystė. (Vokiečių rašytojas Johann Wolfgang von Goethe)

Tiesa yra, o melą kurti reikia. (Dailininkas Mikalojus Vilutis)

Kalbą reikėtų vadinti tautos vėliava. Ji atspindi tautos kraują ir jos jausmų, minčių, norų gyvenimą. Negalima suprasti tautos savybių, nepažįstant jos kalbos. Ir niekuo kitu tauta neapreikš savo širdies, sielos ir dvasios taip, kaip savo kalba. (Filosofas Vilhelmas Storosta - Vydūnas)

Kada kvailas žmogus pajunta laisvę, kada jis gali kalbėti, ką tik nori, jis tampa pats sau autoritetas. Jam nereikalingi nei pavyzdžiai, nei patirtis, nei žinios, nes viską žino pats. (Aktorius Valentinas Masalskis)

Moteris priekaištauja vyrui ne todėl, kad su juo kas blogai, o todėl, kad jai tuo metu blogai. (Psichologė Genovaitė Petronienė)

Sveikos, sveikos, viešnios brangios,
Mėlynos akytės,
Jūsų žydris - iš padangės
Trupinys nukritęs!
(Poetas Jurgis Baltrušaitis)

Valia – tai gebėjimas priimti sprendimą ir jėga, kuri padeda mums jį įgyvendinti. (Ukrainos politikas ir psichologas Oleksiy Arestovych)