Juk tai nesutaikomi dalykai, kai vienus pareiga šaukia kraujo lieti, o kiti degtinės upelius lieja, patys juose skęsta ir mūsų tėvynę skandina! (Kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas)

Puikybė yra sunkiausiai pagydoma ir pavojingiausia žmogaus yda. Ne veltui yra sakoma, kad puikybė miršta valanda vėliau, nei pats žmogus. (Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius)

Bėda ta, kad iš tikrųjų neįmanoma apsisaugoti nuo pasaulio blogio ir pavojų. Jeigu laimę supranti vien kaip sugebėjimą išvengti visokių negerų dalykų, jos niekada ir nepatiri. (Vertėja ir rašytoja Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė)

Žmogui būdingas siekis sužinoti tai, kas nežinoma, patirti, suprasti, bet kartu – klasifikuoti, surūšiuoti, o galbūt ir nurašyti, jeigu negali suprasti ir atpažinti – tai gal tada ir sunaikinti? (Menotyrininkas Audrius Novickas)

Sunku išvengti minties apie galimą arba artėjantį planetos žlugimą. Jos gyventojų (arba dalies gyventojų) galimą išnykimą, tragediją.  Galbūt mes ir esam panašiame „titanike“ ir jau suprantam, koks jo likimas. Bet ir aname Titanike, ir šitame – žmonės elgiasi skirtingai, net ir matydami neišvengiamybę. Ir tada jie gali būti vienas kitam draugiški, broliški, pagelbstintys,  padrąsinantys. Jeigu reikia mirti, mirkim kartu, apsikabinę, o ne smaugdami vienas kitą, plėšdami paskutinį pagalį kitam iš rankų, kad dar truputį paplauktume su tuo pagaliu. Žmogus gali būti žmogumi ir iki nelaimės pabaigos. O gali ir iš baimės sužvėrėti. Tai priklauso nuo kokybės – kiek esi žmogus, o kiek panašumas į žmogų buvo tik paviršius. (Prof. Vytautas Landsbergis)

Nuolaidžiautojas yra tas, kuris matina krokodilą, vildamasis, kad taip žvėris jį suės paskutinį. (Britų politikas Winston Churchill)

Tolerancija yra veikimas, o ne abejingumas. (Dvasininkas Tomas Šernas)

Kas sutrumpina man laiką? Darbas. O kas neapsakomai jį prailgina? Tinginystė. (Vokiečių rašytojas Johann Wolfgang von Goethe)

Tiesa yra, o melą kurti reikia. (Dailininkas Mikalojus Vilutis)

Kalbą reikėtų vadinti tautos vėliava. Ji atspindi tautos kraują ir jos jausmų, minčių, norų gyvenimą. Negalima suprasti tautos savybių, nepažįstant jos kalbos. Ir niekuo kitu tauta neapreikš savo širdies, sielos ir dvasios taip, kaip savo kalba. (Filosofas Vilhelmas Storosta - Vydūnas)

Kada kvailas žmogus pajunta laisvę, kada jis gali kalbėti, ką tik nori, jis tampa pats sau autoritetas. Jam nereikalingi nei pavyzdžiai, nei patirtis, nei žinios, nes viską žino pats. (Aktorius Valentinas Masalskis)

Moteris priekaištauja vyrui ne todėl, kad su juo kas blogai, o todėl, kad jai tuo metu blogai. (Psichologė Genovaitė Petronienė)

Jeigu matai ne žmonių turtus, bet jų akis – Tu pats labai turtingas. (Kunigas ir poetas Benas Lyris)

Valia – tai gebėjimas priimti sprendimą ir jėga, kuri padeda mums jį įgyvendinti. (Ukrainos politikas ir psichologas Oleksiy Arestovych)