Mintys apie puikybę

Puikybė yra sunkiausiai pagydoma ir pavojingiausia žmogaus yda. Ne veltui yra sakoma, kad puikybė miršta valanda vėliau, nei pats žmogus. (Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius)

Viskas, ką daro kiti, net jei daro gerai, puikuoliui nepatinka; jam patinka tik tai, ką padaro jis pats, net jei tai padaryta blogai. Jis visada niekina kitų veiksmus ir žavisi savaisiais, nes ką tik bedarytų, vis galvoja, kad daro kažką ypatingo. Puikuolis nuolat ieško savo garbės, tiki, kad visame kame pranoksta kitus, o perkratydamas savo mintis apie save, ima tyliai save šlovinti. Kartais jis taip susižavi savimi, kad ima pūstis, o kalbėdamas – įkyriai lįsti į akis. (Popiežius Grigalius I Didysis)

Visiškai pasiekęs brandą tuščiagarbiškumas pagimdo puikybę – visų blogybių kūrėją ir ištobulintoją. (Šv. Jonas Klimakas)

Nuolankumas žudo puikybę. (Italų dailininkas Caravaggio)

Puikybės pasaulis prasideda ir baigiasi ja pačia. (Publicistas Donatas Puslys)

Puikybė yra pati mėgstamiausia nelabojo nuodėmė. (Anglų poetas John Milton)

Didybė nusileidžia ant žmogaus kaip debesis, jį apakindama. (Filosofas ir kompozitorius Robert Scott Pearson)

Puikybė išnyra tada, kai žmonės nusprendžia, jog viskas gyvenime priklauso tik nuo jų pačių, ir nebepasitiki Dievu. Sveikas žmogus turi išmokti prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, tačiau ne per daug. Jei žmogus mano, kad absoliučiai viskas jo gyvenime priklauso nuo jo, ši begalinė atsakomybė sukelia ir didžiulį nerimą, kurio žmogus nėra pajėgus atlaikyti. (Amerikiečių teologas Reinhold Niebuhr)

Puikybė – vienas „populiariausių“ būdų gintis nuo savo pažeidžiamumo. (Anglų psichoterapeutas Terry Cooper)

Puikybė ir neapykanta sau – tai dvi tos pačios monetos pusės. Lygiai taip, kaip už didybės manijos ir narcisizmo slepiasi pažeidžiama, nuolatinio jos vertės patvirtinimo reikalaujanti, savęs nekenčianti esybė, taip už nusižeminimo, saviplakos ir demonstruojamo kuklumo slypi susireikšminimas ir narcisizmas. (Vokiečių psichoanalitikė Karen Horney)

Žmonija kenčia ne nuo „nepilnavertiškumo komplekso“, o nuo „pranašumo komplekso“. (JAV socialinis psichologas David Myers)

Puikybė – esminė žmogaus problema, mat žmonės iš prigimties yra linkę save pervertinti, o ne nuvertinti. (Šv. Augustinas)

Puikybė pasireiškia tik per santykį su kitu. (Psichologė Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė)