Jie išėjo, bet mūsų nepaliko

Apie mirusiuosius įprasta sakyti, kad jie išėjo.Veikiausiai taip lengviau, ypač tada, kai skauda, kai sunku patikėti, kai viliesi, kad čia tik blogas sapnas, iš kurio nubusi. Tačiau kartu ir norisi priešintis visoms toms kalboms apie išėjimą. Išėjo, bet mūsų nepaliko. Juk mirusieji lieka su mumis arba tiksliau per mus, jei nepamirštame, jei kasdienybės keliuose susimąstome, o ką jie dabar mums patartų, jei tęsiame jų darbus, jei toliau siekiame kartu pagimdytų svajonių, jei paprasčiausiai gyvename taip, kad nebūtų gėda pažvelgti jiems į akis. Juk aš esu ir dalelė to, kuris save man dovanojo per bičiulystę, asmeninį pavyzdį. Kaip lygiai gal ir aš kažkada liksiu per kitą, kuriam šiandien atsiveriu. (Publicistas Donatas Puslys)