Liūdnos mintys

Žmogus yra visatos dalis, o kartu ir pati visata. Tik nelemta, neduota jo protui įminti savęs paties. Taip ir iškeliaujame į nebūtį nesužinoję svarbiausio – ne tik apvilti, bet, manau, ir apgauti. (Rašytoja Vytautė Žilinskaitė)

Nusijuok, ir visas pasaulis juoksis drauge su tavim. Pravirk, ir pamatysi, kad verki vienas. (Budistų išmintis)

Bet galbūt visa tai, apie ką aš galvoju, sukelia tik liūdesys ir sumišimas, kurie išsisklaidys kaip dulkės, kai aš vėl atsistosiu po topoliais ir imsiu klausytis, kaip šlama jų lapai. Negali būti, kad visa tai jau praėjo ir niekad nebegrįš, – tas švelnus gyvenimo alsavimas, kuris jaudino mūsų kraują, toji nežinia, tai, kas stulbina ir neišvengiamai artėja, tie tūkstančiai ateities veidų, tos melodijos iš sapnų ir knygų. (Erichas Marija Remarkas, knyga "Vakarų fronte nieko naujo")

Nėra nieko baisiau už žmogų, kuo nors bandantį paversti kitą žmogų. (Poetas ir publicistas Antanas Šimkus)

Meilė artimiesiems gali būti žiauriai selektyvi, kūrybiškumas – padėti efektyviai griauti, o komfortas – išpuoselėtas ant kažkieno ašarų ir kraujo. Teisybė ir tiesa kiekvienam gali būti sava, juoda spalva gali būti balta, o balta – juoda. (Ukrainos evangelikas Oleksii Novosad)

Esu intravertas, dėmesingas sau, abejingas pasauliui, bet nirštu, kai pasaulis būna abejingas man. Kaip ir dauguma intravertų gilinuosi į save, nieko ypatingo ten nerandu, nemyliu savęs ir esu nelaimingas. (Dailininkas Mikalojus Povilas Vilutis)

Man taip nesiseka, kad iš dviejų blogybių vis pasirenku abidvi.

Tai ir yra žmogiškos prigimties apgailėtinumas - kai netenki, tada supranti, kiek daug galėjai. O kai turi, nevertini. Tai yra labai apmaudu. (Aktorė ir laidų vedėja Beata Tiškevič)

Taip liūdna! Nubėgo skaistieji laikai 
Į platųjį iždą taupios praeities 
Ir blizga iš tolo, tarytum krislai 
Tyrųjų briliantų. Ten - karstas širdies! 
Tą mirksintį iždą lankysiu dažnai... 
Tenai įkvėpimas man stygą užlies... 
Taip liūdna! Nubėgo skaistieji laikai 
Į iždą turtingą brangios praeities... 

(Poetas Mykolas Vaitkus)

Kam gi tu parodai savo liūdesį ir skausmą, kuris tave širdyje kankina? Tavo sunkumai tebūnie tik tau ir Dievui žinomi. (Šv. Pranciškus Asyžietis)

Liūdesys yra  vien tik sielos rūdys. (Filosofas Vincas J. Budrikas)

Viskas beprasmiška, jei bandai ieškoti prasmės. (Japonų rašytojas Haruki Murakami)

O, laime, tave aš pažinau iš žingsnių, kada tu nuėjai... (Prancūzų poetas Jacques Prevert)

Sunku gyventi tokiu laiku, kai visi idealai, svajonės ir viltys pakyla virš mūsų vien tam, kad būtų sunaikintos žiaurios realybės. (Nacių auka Anne Frank)

Nuo prisilietimų prie kai kurių žmonių man delnai liko randuoti. (Amerikiečių rašytojas Jerome David Salinger)