Negali būti, kad visa tai jau praėjo

Bet galbūt visa tai, apie ką aš galvoju, sukelia tik liūdesys ir sumišimas, kurie išsisklaidys kaip dulkės, kai aš vėl atsistosiu po topoliais ir imsiu klausytis, kaip šlama jų lapai. Negali būti, kad visa tai jau praėjo ir niekad nebegrįš, – tas švelnus gyvenimo alsavimas, kuris jaudino mūsų kraują, toji nežinia, tai, kas stulbina ir neišvengiamai artėja, tie tūkstančiai ateities veidų, tos melodijos iš sapnų ir knygų. (Erichas Marija Remarkas, knyga "Vakarų fronte nieko naujo")