Mintys apie tylą

Tyla – pats svarbiausias dalykas, kad žmogus susivoktų, ką jis iš tiesų daro šią akimirką, ar daro tai, kas reikalinga, tai, ką nori, ką yra numatęs. Nes, jei gyveni nesusivokdamas – esi kaip automatas, tarsi vagonas, pastatytas ant bėgių, bet nesuprantantis, nei iš kur, nei į kur pūškuoja. O paskui žiūri – praėjo metai, pasenai, o gyvenimas buvo visai ne toks, kokio norėjai. Taigi, kad taip nenutiktų, turi retkarčiais sustoti ir pajausti. Būtent pajausti, o ne pamąstyti. Nes emocijos mums labai tiksliai pasako, ar gyvename tinkamai, ar vyksta tai, kas turi vykti. O be tylos tai suvokti gan sunku. Tyloje žmogui taip pat geriau sekasi suvokti ne tik save, bet ir aplinką. Didžiulis skirtumas – ar eiti per mišką su kuo nors visą laiką plepant, ar tylint. Tyloje pastebėsi šimtą kartų daugiau. Mes iš tiesų dažnai nepastebime, kas vyksta aplinkui. O tyloje pasaulis gali pasirodyti labai įdomus. (Psichologė Genovaitė Bončkutė-Petronienė)

Triukšmą kaip nedalomą šiuolaikybės akcentą mes visi pažįstame ir pripažįstame. Netgi laikome reikalingu, būtinu, neišvengiamu. Su kuriuo reikia susitaikyti ir netgi jį pamėgti. Jis praktiškai beveik užliejo mūsų kasdienybę, tapo jos fonu. Ir mes taip pripratome prie šito foninio triukšmo, kad visa kita, kas nėra triukšmas, ima mus gąsdinti ir gluminti. Jeigu negirdi pats savęs ir pats savęs bijai, tai kaip suprasi kitą? Kaip jį išklausysi, priimsi, pakęsi? (Rašytoja Renata Šerelytė)

 

Visos žmonijos problemos kyla iš žmogaus nesugebėjimo ramiai pasėdėti vienam kambaryje. (Prancūzų matematikas Blaise Pascal)

Juk aplink mus labai daug triukšmų: ir vizualinių, ir psichologinių, ir menas kaip triukšmas pasidaro, ir maistas kaip triukšmas… (Fotografas Romualdas Požerskis)

Ar kas nors kada girdėjo, kaip auga medis, kaip kalasi želmuo ar skleidžiasi žiedas? Tačiau tai nesustabdomai vyksta. Tyloje. Tik joje gali subręsti ryžtingi sprendimai. Tyloje galima išmokti atkaklumo, kad išėję į triukšmą turėtume jėgų likti nepriblokšti. (Tėvas Valerijus)

Tyla, kai žmonės nuščiuvę seka kiekvieną detalę ir kiekvieną natą, yra palaiminimas. Ji vertesnė nei audringiausi plojimai. (Lenkų pianistas Jan Lisiecki)

Nurimusiam protui paklūsta Visata. (Senovės kinų filosofas Laozi)

Tyla nekviečia apie save daug pasakoti. Tyla nori būti išgyvenama, ja reikia mėgautis. Ji neperša savo draugijos, o švelniai kviečia, prieina ir laukia, kol bus pastebėta. Neprabėkime pro šalį keturmyliais batais – gal tik švelniai prisiartinkime ant pirštų galiukų, kad jos neišgąsdintume ir neišsklaidytume. Ir būsime apdovanoti. (Žurnalistė Dalia Žemaitytė)

Nereikia palikti kambario. Sėdėk prie stalo ir klausyk. Netgi nereikia klausyti, paprasčiausiai laukti. Nereikia ir laukti, tik išmok nurimti, nejudėti ir atsiskirti. Tada pasaulis nusimes šydą ir ekstazėje nuriedės tau po kojų. (Austrų rašytojas Franz Kafka)

Visos žmogaus menkystės kyla iš nesugebėjimo vienam ramiai pasėdėti kambaryje. (Prancūzų matematikas Blaise Pascal)

Išmok tylėti. Tegul nurimęs protas klauso ir sugeria. (Senovės graikų filosofas ir matematikas Pythagoras)

Tyloje neeikvoji energijos plepėdamas, ir jos daugiau lieka suvokimui. (Psichologė Genovaite Bončkute-Petroniene)

Tyla yra geriausia, ką tik esu girdėjęs. (Rusų rašytojas Borisas Pasternakas)

Tyloje, savo ar ne savo noru, buvo atsidūrę daugybė žmonių. Didieji keliautojai, tyrinėtojai, atsiskyrėliai, žmonės, palikti negyvenamose salose ar išsiruošę tyrinėti Arkties platybių. Buriuotojai kelionėse aplink pasaulį. Mistikai. Visi jie apie tylą rašo ypatingai – ji buvo jų svarbiausia palydovė, gydanti, o kartais ir žudanti. (Britų rašytoja Sara Maitland)

Tyla yra neatsiejamas komunikavimo elementas ir be jos neegzistuoja turiningi žodžiai. (Popiežius Benediktas XVI)

Tikrasis gyvenimas susideda iš tylėjimų. Jeigu ką nors sugadini kalbėdamas, gali pataisyti tylėdamas. (Rašytojas Gendrutis Morkūnas)

Talentas bręsta tyloje, charakteris grūdinasi gyvenimo audrose. (Vokiečių rašytojas Johann Wolfgang von Goethe)

Kalbėk tik tada, kai tavo žodžiai bus gražesni už tylą. (Kalifas Ali ibn Abi Talib)

Tylėjimas ne visada yra protingumo įrodymas, bet visada yra įrodymas kvailumo stokos. (Prancūzų kalbininkas Pierre Boiste)

Sielos erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus, yra tyla. (Prancūzų rašytojas Antoine de Saint-Exupery)