Mintys apie Kalėdas

Kalėdos - tai savęs dovanojimo šventė, kai šventę sukuri ir kitam. Puošdami eglutę turime pagalvoti apie tai, kaip pasibelsime į kito žmogaus širdį, į tai, kas jam aktualu ar skauda, turime išmokti išgirsti. Tik gaila, kad kartais daugiau laiko ir pastangų skiriame sukurti išorinei, o ne vidinei šventei. O geriausia jai paruošti savo vidų, peržvelgus praeinančius metus – pagalvojant, kas buvo negerai, ką reikėtų pataisyti ar ko trūksta. Gyvenime nuolat kas nors vyksta – vienam pasakome aštresnį žodį, kitą įskaudiname, nepadėkojome už pagalbą ar dėmesį, nes kai kuriuos dalykus laikome savaime suprantamais. Žmogiška, tačiau turime skirti laiko atsiprašyti ir padėkoti. Juk dėkoti galime ne tik už tas dovanas, kurias Kalėdų rytą randame po egle, bet ir už tas, kurias gauname visus metus, – dėmesį, laiką, pagalbą. Tai yra tikrosios Kalėdos ir tikrosios vidinės šventės kūrimas. (Kunigas Algirdas Toliatas)

Plaukia debesys į tolį,
Plauk su jais, graudi širdie,
Kaip nelengva, kelio broli,
Pastarą ištart "sudie".

"Ar toli dar Kelio galas?"
Dar neklauskime savęs,
Paskutinis puotos stalas
Laukia, bet to jos nešvęsk.

Dar namelis pilnas sijų
Su gyvenimo gijom -
Eikim sveikinti Mesijo,
Nesiskirkim dar su jom.

(Poetas Bernardas Brazdžionis)

Kalėdos – žodžių žodis, pasaulis septyniose raidėse, tebegyvenąs su laikraščio pirmajame puslapyje nupieštomis žaliomis žvakutėmis, prakartėle, piemenimis ir į Betliejų vedančia žvaigžde, neatsiejamai surištas su laukimo išsipildymu, balta staltiese apdengtu stalu, Kūčių valgių liekanomis ir sunkiai įkandamais rudais meduoliais lentynoje. Ir su mūsų visų niekuo nepakeičiamu, su niekuo nepalyginamu ir neaprėpiamu džiaugsmu. Su užpustytu keliu nuo kalno, kuriuo aš į vakarą klampoju žemyn ir paskui einu užšalusia upe, kurioje po ledu plaukioja tylios žuvys. (Poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas)

Ar šventės nepagerėtų, jei jas sutiktumėte paprasčiau? Atsisakius stresą keliančių, išlaidavimą ir atliekas skatinančių sudėtingų veiklų, atsiranda daugiau laiko prasmingesnėms tradicijoms, pagrįstoms vienu paprastu principu: būk malonus sau ir kitiems. (Bea Johnson, pasaulinio judėjimo „Gyvenimas be atliekų“ iniciatorė)

Kalėdos yra puikus laikas sustoti. O sustojus pamatyti tuos, kurie yra šalia. Skirti jiems visą savo laiką. Nes jis yra brangesnis už šveicariškus laikrodžius ar hibridinius automobilius. (Publicistas, politologas Matas Baltrukevičius)

Jei per šventes turite ką pasveikinti – jūs jau turtingi!

Pats pasiruošimas Kalėdoms yra savaime didelė šventė, suburianti mus bendram tikslui ir veiksmui. Jeigu nelieka laiko šeimos židiniui ir buvimui kartu, vadinasi, reikia iš naujo sudėlioti prioritetus – kokie yra mūsų gyvenimo tikslai, pašaukimai. Nes pati didžiausia dovana ir prisiminimas yra jauki, linksma, iš anksto gerai suplanuota šventė. (Šeimos psichologė Nida Matiukienė)

Tas, kas neieško Kalėdų savo širdyje, neras jos ir po egle.

Ar nebūtų gyvenimas prasmingesnis, ar neišsipildytų svajonės, jei Kalėdų ugnis rusentų širdyse visus metus?

Apie Kalėdas visada galvojau kaip apie gerą laiką: mielą, atleidžiantį, gailestingą, malonų laiką – vienintelį tokį, kurį žinočiau per visus ilgus kalendorinius metus, kai vyrai ir moterys atrodo tarsi susitarę laisva valia atveria savo uždarytas širdis, ima galvoti apie žemiau nei jie stovinčius žmones, tarsi jie visi būtų bendrakeleiviai kapo link, o ne kitos rūšies būtybės, keliaujančios kitomis kryptimis. Todėl, nors ši šventė niekada nepapildė nei auksu, nei sidabru mano kišenės, manau, kad ji padarė mane gerą ir toliau darys mane gerą; ir aš sakau, telaimina ją Dievas! (Čarlzas Dikensas - "Kalėdų giesmė")

Kokia yra brangiausia dovana per Kalėdas? Tai švelni, kantri, drąsi ir jautri širdis tiems, kuriuos stengiamės ir privalome mylėti

Kalėdų metas pripildytas gerumo, švelnumo, maloningumo, jautrumo, tikros meilės, spinduliuojančios šviesos, vidinio tvirtumo, vilties ir tikėjimo žmogaus gerumu ir geresniu pasauliu.

Beatliejuje per Kalėdas susitiko meilė ir tiesa, pasibučiavo teisingumas ir taika, tiesa išdygo iš žemės ir teisingumas pažvelgė iš dangaus. (Popiežius Benediktas XVI)

Padovanokime šias Kalėdines dovanas:
savo priešams – atleidimą;
oponentams – pakantumą;
draugams - meilę;
vaikams – gerą pavyzdį;
visiems pasaulio žmonėms – gerumą!

Kalėdoms labai svarbi tyla. Aplink dažnai būna daug triukšmo. Ne tik išorinio, bet ir vidinio: minčių, širdies sumaišties, prieštaraujančių troškimų, tuščių kalbų, televizijų šou ir nuolaidų prekėms... Norėdami išgirsti Kalėdas turime jų prasmės ieškoti tyloje, tiek vidinėje, tiek išorės.

Šventos Kalėdos yra didelio džiaugsmo šventė, kuriuo dalijamės, sveikindami vieni kitus. Tai širdies įvykis, vilčių išsipildymo šventė, liudijanti, kad pasaulis – tai ne absurdo teatro vieta, bet planeta, kurioje įsikūnijo Meilė.

Kalėdos yra didis įvykis, kuris kiekvieną kartą yra pajėgus perkeisti mūsų gyvenimą. Jeigu jas priimsime, jos padės mums dar labiau tapti tuo, kuo karštai trokštame būti savo širdyje. Tad dalinkimės šventiniu džiaugsmu, šviesa ir viltimi, kad kiekviena diena būtų kaip Kalėdos, nuostabios Kalėdos.

Kalėdos, tai ne išoriniai papuošalai, o jausmas širdyje. Tik būdamas draugiškas ir atlaidus pajusi Kalėdų dvasią.

Norėčiau, kad būtų galima truputį Kalėdų dvasios uždaryti į stiklinius indus ir juos atidarinėti kiekvieną mėnesį. (Amerikiečių žurnalistas Harlan Miller)

Kalėdos - tai ne dovanų išpakavimas, o širdies atvėrimas.