Kur pradingo gyvenimas?

Vartai jau pamažėle atsiveria. Kartais girgždėdami, kartais visai tyliai. Tavo valanda ne už kalnų. Nežinai, kada suskambės skambutis. Tada naktimis, nes jau seniai prastai miegi, perkratai mintyse prašvilpusius kaip vėjo gūsis metus. Atrandi ten daug to, ko nenorėtum atrasti. Užplūsta sąžinės graužatis, gėda. Tik jau nebeištaisysi, nebeatsiteisi. Kada gi buvo tas nuotykis, kuris vadinasi g-y-v-e-n-i-m-a-s?! Nei buvo, nei ką. Liko tik niūri senatvė. (Žurnalistė Vanda Ibianska)