Miškas turi priklausyti ne žmogui, o pačiam miškui

Žmonės saugo tada, kada myli. O myli tada, kada pažįsta. Dabar miškai priklauso žmogui: jis pjauna, aria, sėja, vėl pjauna. Svajoju, kad kur kas didesni plotai priklausytų pačiam miškui, pačiai gamtai. Geriausiai mišku rūpinamasi, kai jame nieko nedaroma, taip leidžiant sengirei su tūkstančiais įvairių gyvybės formų bręsti, augti, klestėti. (Gamtininkas ir režisierius Mindaugas Survila)