Mintys apie atleidimą ir gailestingumą

Reikia daug meilės, kad atleistume ir nemažiau nuolankumo, kad užmirštume, nes atleidimas nebus iki galo užbaigtas, jei neužmiršime. (Motina Teresė)

Be gailestingumo bet koks vaistas bus netikęs. (Popiežius Pranciškus)

Sužeistą širdį geriausiai gydo gailestingumas. (Tėvas Valerijus Rudzinskas)

Geriau jau padaryti klaidą atleidžiant, nei klaidą nubaudžiant. (Pranašas Muhammad)

Atleisk savo priešams, bet niekada nepamiršk jų vardų. (Amerikiečių prezidentas John F. Kennedy)

Atleidimas nepakeičia praeities, bet praplečia ateitį. (Amerikiečių rašytojas Paul Boese)

Atleidimas nereiškia, kad žmogus, kuriam atleidai, privalo toliau likti tavo gyvenime. (Amerikiečių psichologė Andrea Brandt)

Tas, kuris atleidžia, užbaigia ginčą. (Afrikiečių patarlė)

Kas nemoka atleisti, sunaikina tiltą, per kurį jam pačiam reikės praeiti, nes kiekvienam žmogui atleidimas yra reikalingas. (Britų veikėjas Edward Herbert, Baron of Cherbury)

Klysti - žmogiška, atleisti - dieviška. (Anglų poetas ir dramaturgas Alexander Pope)

Gailestingumas vainikuoja meilę, kurios užuomazgos slypi užuojautoje ir gailestyje. Gailestingumas - tai vilties skausmas, žinantis, kad viską dar galima išgelbėti. Dar ne viskas yra prarasta. (Kunigas Vladimiras Solovej)

Atleidimas yra tai, kas daroma savo paties labui. (Kanadiečių sėkmės mokytojas Robin Sharma)

Gailestingumas nereiškia, kad mes privalome čia pat atverti kalėjimų duris ir į laisvę paleisti visus, kurie padarė sunkius nusikaltimus. Tai reiškia, kad mes privalome padėti tiems, kurie parkrito, pakilti vėl. Privalome smerkti nuodėmę, tačiau kartu turime apkabinti nusidėjėlį. Žmogus nėra lygus nuodėmei, kurią padarė. Tai yra didžioji gailestingumo žinia – mūsų nuodėmės gali būti pagydytos, galime iš jų išbristi. Įstatymai reikalingi, nes jie yra teisingumo įgyvendinimo priemonė. Tačiau gailestingumas yra daugiau nei tik paprastas žmogiškasis teisingumas. (Popiežius Pranciškus)

Niekas kitas man neatleis, tik aš pats. (Kiniečių rašytoja Ding Ling)

Ko aš negaliu atleisti niekam, yra tingumas ar visiškas nieko neveikimas, tuščiai eikvojant laiką, tokį brangų ir tokį
nesugrąžinamą tiems, kurie jį praranda. (Chesterfieldo grafas Philip Stanhope)

Viešpatie, atleisk, jei aš atleidau per daug. Tačiau tu esi tas, kuris davė man blogą pavyzdį. (Tėvas Enrico Pozzoli)

Briliantui atleidžiame už aštrias jo briaunas - per daug nuostolinga būtų jas suapvalinti. (Vokiečių kompozitorius Robert Schumann)

Viską suprasti - toli gražu nereiškia viską atleisti. (Vokiečių rašytojas Erich Kastner)